gaustotas

gaustõtas sm. (2) žr. galstotas: Gaustõtas kūno, kurį kad ir nulupsi, numausi, kraujis nevarvės J. Paršo gaustõtas prišuto, pritvilko, negal atgrandyti, su peiliu kaišdamas nuvaryti J. Su gaustotù nuvarė skūrą, t. y. nuengė, nulupo J.